užsikietavoti

×užsikietavoti BzB335 žr. užkietauti (refl.).

◊ širdìs užsikietavójo pasidarė nejautrus: Širdis tų žmonų (= žmonių) užtuko (užsikietavojo) ir girdėjo sunkiai ausimis BtMt13,15.

\ kietavotis; užsikietavoti